Astronomijos istorija

 


chronologija: atgal - pirmyn

TALIS Miletietis


[Thales Milesios; apie 625 Milete – 547 pr. Kr.], senovės graikų filosofas. Antikinės ir kartu Europos filosofijos ir mokslo pradininkas. Vienas Mileto filosofijos mokyklos įkūrėjų. Dalyvavo Mileto politinėje ir ūkinėje veikloje, daug keliavo, buvo susipažinęs su Egipto, Babilonijos, Finikijos mokslu, ypač matematika ir astronomija. Numatė Saulės užtemimą, įvykusį 585 metų pr. Kr. gegužės 28 dieną. Teigė, kad Saulės užtemimų priežastis yra Mėnulis, kurį laikė tamsiu kūnu, užtemdančiu Saulės šviesą. Talis pastebėjo ekliptikos posvyrį į pusiaują, nustatė Mėnulio kampinį dydį. Buvo pirmasis, kuris į matematiką įvedė matematinio įrodymo principą, įrodė keletą geometrijos teoremų. Remdamasis šešėliu, išmatavo piramidžių aukštį. Pirmasis mėgino paaiškinti gamtą ne mitologiškai, bet remdamasis ja pačia. Teigė, kad visa tikrovės įvairovė turi vieną pradą – vandenį, todėl visa, kas egzistuoja, yra tarp savęs susiję. Veikalų neišliko, išskyrus 20 posakių.