|
Astronomijos istorija
|
|
KOPERNIKAS, Mikalojus [Kopernik, lot. Copernicus; 1473.2.19 Torūnėje 1543.5.24 Fromborke (Elbliongo vaivadija)], lenkų astronomas, matematikas, ekonomistas. Heliocentrinės sistemos kūrėjas. 1491-1495 Krokuvos un-te studijavo astronomiją ir kitus mokslus, nuo 1496 Bolonijos un-te (Italija) teisę (1497 buvo išrinktas Varmijos kanauninku), savarankiškai astronomiją, nuo 1501 Paduvos un-te teisę ir mediciną. 1503 Feraros un-te įgijo kanonų teisės daktaro laipsnį. Nuo 1503 pabaigos iki 1512 gyveno Lidzbarke (Lenkija); dalyvavo Prūsijos, Lenkijos ir Lietuvos politiniame ir ekonominiame gyvenime. Nuo 1512 gyveno Fromborke ir ėjo įvairias kapitulos skiriamas pareigas (kapitulos kanauninkas, kapitulos valdų administratorius). Apie 1515 užbaigė (bet neišspausdino) astronomijos darbą Mažieji komentarai. Jame išdėstė bendrą heliocentrinės teorijos schemą: planetos (ir Žemė) skrieja palink Saulę, netoli kurios yra Visatos centras; Žemė sukasi apie savo ašį ir yra Mėnulio orbitos centras. 1515-1533 parašė svarbiausią darbą Apie dangaus sferų sukimąsi (6 knygos), kuris buvo išspausdintas 1543 Niurnberge (II leidimas 1566 Bazelyje), III 1617 Amsterdame). Kopernikas manė, kad Visata yra baigtinė ir apsupta nejudančių žvaigždžių sferos. Tobulindamas K. Ptolemėjo matematinę teoriją, Kopernikas papildė savo darbą trigonometrijos priedu. Padarė perversmą pasaulėžiūroje, atsisakęs priimto daugelį amžių mokymo apie centrinę Žemės padėtį. Tačiau Koperniko Visatos pasaulėvaizdis buvo ne iš karto pripažintas. Koperniko pažiūrų revoliucingumą katalikų bažnyčia suprato tik po to, kai G. Galilėjus, Dž. Brunas (Italija) išplėtė jo teorijos filosofines išvadas; 1616 inkvizicijos dekretu knyga buvo uždrausta (iki 1828).
|