|
Astronomijos istorija
|
|
HIPARCHAS [Hipparchos; apie 190 Nikėjoje (M. Azija) 125 pr. Kr.], senovės graikų astronomas, vienas astronomijos kaip mokslo pradininkų. Didžiąją gyvenimo dalį dirbo Rodo saloje. Sistemingai stebėjo dangaus šviesulius. Pirmasis įvedė geografines koordinates platumą ir ilgumą. Patobulino regimojo Saulės ir Mėnulio judėjimo apskaičiavimo metodiką ir sukūrė planetų judėjimo epiciklais matematinę teoriją. Pastebėjo, kad metų laikai yra skirtingo ilgio; tai aiškino Saulės ekscentriniu judėjimu aplink Žemę. Apskaičiavo atogrąžinių metų trukmę (paklaida <6 minutės), pusiaujo posvyrį į ekliptiką (paklaida 5). Atrado Mėnulio judėjimo netolygumą ir patikslino sinodinį mėnesį. Pasinaudojęs 129 metų pr. Kr. vykusio Saulės užtemimo stebėjimais, dideliu tikslumu nustatė atstumą iki Mėnulio ir atstumą iki Saulės. Norėdamas užfiksuoti pasikeitimus nejudamų žvaigždžių sferoje, sudarė 850 žvaigždžių koordinačių katalogą ir suskirstė žvaigždes į 6 ryškių klases. Visas žvaigždes jis paskirstė po 28 žvaigždynus. Palyginęs savo matavimų rezultatus su pirmtakų patirtimi, atrado Žemės ašies precesiją ir apskaičiavo jos dydį.
|