|
Astronomijos istorija
|
|
HERŠELIS, Viljamas [Herschel, tikr. vardas Frydrichas Vilhelmas; 1738.11.15 Hanoveryje (Vokietija) 1822.8.25 Slau (netoli Londono)], anglų astronomas, žvaigždžių astronomijos pradininkas. Vokiečių kilmės. Londono karališkosios draugijos narys (nuo 1781). 1766 pradėjęs šlifuoti teleskopų metalinius veidrodžius, pagamino jų virš 400; didžiausias veidrodis 1,22 m skersmens ir 11,9 m židinio nuotolio (1789). Savo teleskopais 1781 metų kovo 13 dieną atrado septintąją Saulės sistemos planetą Uraną. Vėliau 2 Urano palydovus (1787), 2 Saturno palydovus (1789), išmatavo Saturno ir jo žiedų sukimosi periodą (1790). Aptiko Marso poliarinių kepurių sezoninius dydžių pasikeitimus. Už Urano planetos atradimą Londono Karališkoji draugija Heršelį apdovanojo aukso medaliu. Heršelis atkreipė dėmesį į ryšį tarp Saulės aktyvumo ir kviečių derliaus. Saulę laikė gyvenamu kūnu. 1783, palyginęs 13 žvaigždžių savuosius judėjimus, nustatė, kad Saulė su planetomis erdvėje juda Heraklio žvaigždyno link. Nuo 1775 skaičiuodamas įvairių dangaus sklypų žvaigždes, 1784 nustatė plokščią mūsų Galaktikos formą, jos matmenis (gavo 5 kartus mažesnius už dabartinius) ir padarė išvadą, kad ji yra viena žvaigždžių salų Visatoje. Tačiau, Saulę laikė esant Galaktikos centre. Šiais darbais pradėjo žvaigždžių statistiką. 1791 sukūrė žvaigždžių ir jų spiečių sutankėjimo iš difuzinės medžiagos, veikiant gravitacijai, hipotezę. Atrado virš 2500 naujų galaktikų (tada vadintų ūkais) ir žvaigždžių spiečių, bei sudarė jų katalogus (1786, 1789, 1802). Atrado planetiškuosius ūkus (1791). Nustatė, kad galaktikos telkiasi į milžiniškas sistemas, tarp kurių išskyrė superspiečių Berenikės Garbanų žvaigždyne. 1803 įrodė, kad daugelis optinių dvinarių žvaigždžių yra fizikinės sistemos, ir sudarė tris fizikinių dvinarių žvaigždžių (virš 800) katalogus. Tirdamas Saulės spektrą, 1800 atrado infraraudonuosius spindulius. Pastebėjo, kad žvaigždžių spektruose tarp intensyvumo maksimumo padėčių yra skirtumai. Keletą ūkų ir 8 kometas jam padėjo atrasti sesuo Karolina Heršel (1750-1848), konstruoti ir gaminti teleskopus brolis Alegzanderis ir sūnus Džonas (vėliau garsus astronomas). Ant Viljamo Heršelio antkapio užrašyta Sulaužė dangaus užraktus.
|