|
BRUNAS, Džordanas
[Giordano Bruno; 1548 Noloje (prie Neapolio) 1600.2.17 Romoje], italų filosofas panteistas, poetas. Būdamas 15 metų tapo vienuoliu ir vienuolyne savarankiškai mokėsi. 1572 tapo kunigu, vėliau filosofijos daktaru. 1575 apkaltintas erezija, pabėgo į Romą. Po trejų klajonių metų Italijoje, persikėlė į Šveicariją. Ženevoje pateko į kalėjimą už kalvinistų kritiką. Nuo 1579 gyveno Prancūzijoje, skaitė astronomijos paskaitas pradžioje Tulūzos, vėliau Paryžiaus universitetuose. 1583 atvyko į Angliją, čia aktyviai kritikavo scholastus, pasisakė prieš Aristotelio-Ptolemėjo kosmologiją. Londone italų kalba išleido eilę filosofijos darbų, o taip pat knygą "Apie begalybę, visatą ir Pasaulius" (1584). 1585 persikėlė į Vokietiją, kur, keliaudamas po įvairius miestus, propagavo savo pasaulėžiūrą. 1592 Brunas atvyko į Veneciją, kur jį suėmė inkvizicija. Iškalėjęs apie 8 metus ir nesutikęs išsižadėti savo idėjų, sudegintas ant laužo. Bruno pažiūros formavosi, veikiamos antikos materialistų, pitagorininkų, Nikolajaus Kuziečio ir M. Koperniko pažiūrų. Brunas kėlė idėją, kad Visata begalinė (Apie begalybę, visatą ir Pasaulius). Visi dangaus kūnai esą sudaryti iš 4 elementų oro, ugnies, vandens ir žemės, kuriuos jungiąs eteris. Brunas iškėlė keletą kosmologinių hipotezių: kad egzistuoja dar nežinomos Saulės sistemos planetos, kad Saulė ir žvaigždės sukasi (Apie neišmatuojama ir neapskaičiuojama, 1591), kad Visatoje egzistuoja be galo daug panašių į Saulę kūnų. Šias hipotezes patvirtino vėlesni astronominiai atradimai.
|
