Astronomijos istorija

 


chronologija: atgal - pirmyn

ABETIS, Džordžijas


Georgio Abetti

[Georgio Abetti; 1882.10.5 Paduvoje - 1982.8.24], italų astronomas.

Mokėsi Romos ir Paduvos universitetuose, vėliau tobulinosi Jerkso (JAV), Heidelbergo (Vokietija) ir Maunt Vilsono (JAV) observatorijose. 1910-1919 dirbo Romos jėzuitų kolegijos obervatorijoje. 1921-1952 – Arčetrio observatorijos direktorius (perėmė pareigas iš tėvo). Nuo 1921 Florencijos universiteto astronomijos profesorius. 1952-1970 – Nacionalinio optikos instituto Florencijoje prezidentas. Nacionalinės Akyliųjų akademijos narys. Antonijo Abečio sūnus.

Ankstyvieji moksliniai darbai iš astrometrijos. Pagal 1906-1908 Heidelberge atliktus stebėjimus nustatė 42 žvaigždžių paralaksus ir 140 žvaigždžių savuosius judėjimus. Taipogi stebėjo kometas ir asteroidus. Atliko daugybės dvinarių žvaigždžių mikrometrinius matavimus ir tyrė statistinius sąryšius tarp dvinarių žvaigždžių įvairių charakteristikų.

Arčetrio observatorijoje dirbo astrofizikos, daugiausia Saulės fizikos, srityje. Tyrė protuberantus, chromosferą, Saulės dėmes, spektro linijų intensyvumo kitimą priklausomai nuo tiriamos Saulės disko vietos, Saulės sukimąsi. Ištyrė įvairius Saulės aktyvumo pasireiškimus ir jų ryšį su geomagnetiniais trikdžiais bei kitais geofizikiniais reiškiniais. Jam vadovaujant, Arčetrio observatorija išgarsėjo Saulės tyrimų srityje. Vadovavo italų ekspedicijoms į Kazachstaną (1936) ir Sudaną (1952), skirtoms stebėti visiškus Saulės užtemimus. 1913-1914 dalyvavo ekspedicijoje Centrinėje Azijoje (vadovas De Filipi); jos metu Himalajuose ir Karakorume astronominiais metodais nustatė eilės punktų geografines platumas ir ilgumas bei atliko sunkio jėgos ir svyruoklės nuokrypio matavimus.

Parašė „Astronomijos istoriją“ (1948), o taip pat eilę mokslo populiarinimo knygų, iš kurių populiariausios buvo „Saulė“ (1936) ir „Žvaigždės ir planetos“ (1956). Tarptautinio komiteto, skirto Saulės ir Žemės tarpusavio ryšių tyrimams, prezidentas. Italijos astronomijos draugijos prezidentas (1953-1964). P. Ž. Žanseno premija (1937, Prancūzijos astronomijos draugija); Italijos astronomijos draugijos aukso medalis (1964).
 

puslapio viršus